- čiulbuonėlis
- čiulbuonė̃lis dkt. Kláusė žvi̇̀rblis čiulbuonė̃lis.
.
.
klausti — klausti, ia, ė 1. tr., intr. SD312, R, J, K, M kreiptis į ką su klausimu: Klausiau ir jį, bet nieko neatsakė J.Jabl. Visiems gult einant, klausė jį motyna Jrk13. Įėjęs į stubą, klausė pačios, ar bene davė tą meitėlį įnešt J.Jabl. Ėmė klaust savo… … Dictionary of the Lithuanian Language
čiulbuonis — čiulbuonis, ė smob. kas čiulbuoja, čiulba: Klausė žvirblis čiulbuonėlis pas tą pilką karvelėlį, kaip kaip aguonėlę sėja? LTR(Žl). Gera ir miela, kaip tai paukštei čiulbuonei rš … Dictionary of the Lithuanian Language